Vaizdo konferencijų kamera Optical VS skaitmeninis priartinimo skirtumas

Vaizdo konferencijų kamera Optical VS skaitmeninis priartinimo skirtumas

Šiandienos skaitmeniniuose vaizdo kamerose skaitmeninis priartinimas tapo vienu iš esminių fotoaparato ypatybių.

Skaitmeninis priartinimas yra šviesos daviklio vertikalios krypties pasikeitimas. Kai vaizdas, kurį užfiksuoja CCD arba CMOS mikroschema, padidina arba susiaurina vaizdo centrą per vidinę programą, sudėtinė matrica įgyja kaimyninius taškus, o vaizdas padidinamas naudojant panašų ląstelių regeneravimo metodą (arba interpoliaciją), todėl skaitmeninis priartinti Kuo didesnis interpoliacijos laipsnis, tuo didesnis skaitmeninis priartinimas. Padovanokite žmonėms didinimo efektą. Kuo mažesnis yra šviesos daviklio plotas, tuo vizualiau tai leis vartotojui pamatyti tik dalį scenos. Tačiau, kadangi židinio nuotolis nesikeičia, vaizdo kokybė yra gana prasta, palyginti su normaliomis sąlygomis.

Santrauka: naudojant skaitmeninį priartinimą, siužetas padidinamas, bet jo ryškumas tam tikru laipsniu sumažėja.

Optinis priartinimas gali palaikyti pagrindinio korpuso vaizdą, pridedant daugiau pikselių, kad objektas būtų ne tik didesnis, bet ir gana aiškus. Didesnis priartinimo koeficientas labiau tinka fotografuoti telefoto. Optinis priartinimas yra toks pat kaip ir tradicinis fotoaparato dizainas, priklausomai nuo objektyvo židinio nuotolio, todėl skiriamoji geba ir vaizdo kokybė nepasikeis.

Optinis priartinimas gaminamas keičiant objektyvo, objekto ir fokusavimo padėtį. Kai vaizdavimo plokštuma juda horizontalia kryptimi, vaizdas ir židinio nuotolis kinta, o tolesnė sritis taps aiškesnė, todėl žmonės jaučiasi kaip objektai judūs į priekį.

Santrauka: naudojant optinį priartinimą objektas yra priartinamas, tačiau jo aiškumas nepraranda vaizdo kokybės.